Nors projekte įdiegta daug skirtingų garso, vaizdo, apšvietimo, ŠVOK technologijų, žvelgiant iš naudotojo pusės (studento ar dėstytojo) šios technikos centralizuotas valdymas yra labai paprastas. Tai yra puikus pavyzdys kaip sistemingas technologinių poreikių planavimas ir pasirinkti tinkami techniniai sprendimai gali sukurti ypač modernią ir visapusiškai patogią naudoti erdvę, pritaikytą specifiniams aukštojo mokslo poreikiams.
Visose universiteto auditorijose ir klasėse įrengta hibridinėms paskaitoms skirta įranga, sukurianti galimybes betarpiškam nuotolinių studentų dalyvavimui paskaitose. Erdvėse naudojamos judančios vaizdo kameros, kurios automatiškai seka dėstytojus šiems judant patalpoje, pasirenka optimaliausią vaizdo priartinimą. Didesnėse erdvėse naudojamos net kelios kameros, o jų rodomą vaizdą esant poreikiui galima valdyti ir rankiniu būdu tam skirtu operatoriaus valdymo pultu.
Hibridinė įranga taip pat apjungia kiekvienoje patalpoje esančią automatizuotą mikrofonų ir garso sistemą, bei vaizdo projektorius ar ekranus. Visose erdvėse numatyti patogūs kompiuterių prijungimo prie sistemos būdai, leidžiantys labai paprastai pradėti darbą atsineštu įrenginiu, ir užtikrinti, kad bet koks naudojamas vaizdo šaltinis bus matomas ir auditorijose, ir nuotoliniams paskaitų dalyviams.
Priklausomai nuo patalpos dydžio, kiekvienoje mokymo erdvėje įrengtos skirtingo dydžio vaizdo sistemos. Didelėse auditorijose naudojama po vieną ar net kelis didelio ryškumo lazerinius projektorius (kaip šviesos šaltinį naudojančius ilgaamžišką lazerį) ir motorizuotus vaizdo projekcijų ekranus, turinčius specialų paviršių, kurio dėka vaizdas tampa dar ryškesnis ir kontrastingesnis. Nenaudojant projektoriaus ekranas yra automatiškai suvyniojamas. Papildomam matomumui didžiausių erdvių viduryje įrengti vaizdą dubliuojantys monitoriai, o didžiojoje auditorijoje įrengti 2 žemo profilio monitoriai (sufleriai), skirti dėstytojų patogumui dubliuoti kompiuteryje matomą vaizdą.
Mažesnėse klasėse įrengti didelio formato liečiami ekranai. Šiais ekranais galima valdyti rodomą turinį kaip įprastu liečiamu ekranu, taip pat rašyti (kaip ant lentos), sukurtus užrašus skaitmenizuoti, ir visaip kitaip išnaudoti interaktyvaus valdymo galimybes.
Yra numatyta galimybė skirtingų pastato erdvių vaizdo sistemas virtualiai apjungti ar išskaidyti atskiromis dalimis, tam pasitelkta vaizdo signalų komutacijos matrica, leidžianti vaizdo signalus nukreipti ar dubliuoti įvairiomis konfigūracijomis.
Atsižvelgiant į kiekvienos mokymo erdvės dydį ir specifiką buvo pasirinkti keli skirtingi įgarsinimo sprendimai: column-array, point-source, soundbar tipo akustinės sistemos. Kadangi kaip ir vaizdo komutacijos atveju numatyta galimybė pastato erdvių garsą apjungti įvairiomis kombinacijomis, garso signalo distribucija yra skaitmenizuota ir veikia Dante tinklo pagrindu.
Kiekviena erdvė aprūpinta belaidžiais mikrofonais: dedamais ant galvos, segamais prie rūbų, rankiniais. Dėstytojai naudosis šiais mikrofonais net ir nedidelėse klasėse, kur nereikia erdvės įgarsinimo, nes mikrofonai kartu skirti ir hibridinių paskaitų garsui užtikrinti.
Kadangi kiekvienoje universiteto mokymų erdvėje naudojama daug skirtingų sistemų (garso, vaizdo, vėdinimo, apšvietimo), jų visų valdymui įdiegta centralizuota valdymo sistema. Visų sistemų elementų automatizuotą valdymą atlieka procesorius, o patalpoje įdiegtos lietimu valdomos panelės, kuriose grafiškai pateikiami patalpos panaudojimo „scenarijai“ greitam ir nesudėtingam valdymui. Pvz. dėstytojas, atėjęs į auditoriją, gali pasirinkti scenarijų „prezentacija“, ir to užtenka, kad patalpoje įsijungtų vaizdo projektorius, nusileistų projekcinis ekranas, įsijungtų garso sistema ir mikrofonai, būtų pritemdytos ryškios šviesos, užtrauktos žaliuzės ant langų, vėdinimo sistema pereitų į tylų režimą. Lygiai taip pat keliais valdymo panelės palietimais galima perkonfigūruoti patalpą kitoms reikmėms ar baigti darbą – visa įranga bus išjungiama.
Bendrose universiteto erdvėse (koridoriuose, WC, recepcijoje) įrengta foninio garso sistema, bei digital signage vaizdo ekranų sistema, galinti rodyti aktualią informaciją. Papildomai numatyta centralizuoto visų auditorijų valdymo ir monitoringo sistema, skirta visų auditorijų įrangos būklės stebėjimui bei nuotoliniam valdymui.
Kadangi universitetas turi daug skirtingų darbo, mokymo, susitikimų erdvių bei daug jų naudotojų, pastate įdiegta rezervacijų sistema, kiekvienai erdvei sudaranti interaktyvų užimtumo kalendorių. Tokiu būdu turimos erdvės efektyviau panaudojamos, tiek dėstytojai, tiek studentai gali rezervuoti norimas erdves grupiniam darbui ar kitiems poreikiams. Rezervavimo sistema valdoma patalpose esančiomis panelėmis, taip pat prie sistemos galima jungtis ir patalpas rezervuoti nuotoliniu būdu ar tiesiog universiteto registratūroje.
Universiteto pagrindinėje renginių erdvėje įrengtas pusiau mobilus didelės skiriamosios gebos LED ekranas. Šio ekrano matmenys siekia 4.8 x 2.7 m, šviesumas – 600 nitų. LED elementai padengti specialiu epoksidiniu paviršiumi (GOB technologija), kuri apsaugos ekraną nuo nedidelių pažeidimų. Šalia LED ekrano iš kraštų sumontuotos column-array tipo akustinės sistemos. Ekranas sumontuotas ant transportavimo rėmo (ant ratukų), kuris leidžia konstrukciją perstumti iš vienos patalpos vietos į kitą.
This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.
Strictly Necessary Cookie should be enabled at all times so that we can save your preferences for cookie settings.
If you disable this cookie, we will not be able to save your preferences. This means that every time you visit this website you will need to enable or disable cookies again.
